Žinote, yra tokių paslaugų, kurios dabar yra ne tiek reikalingos, kiek madingos. Aišku, ta mada žmones pripratina ir vėliau viskas atrodo natūraliai. Pavyzdys – šunų prausykla. Iki šiol šunis prausėme namuose – nieko nenutikdavo. Dabar prisisteigė šunų prausyklų, į kurias bent kartą per metus privalome nuvesti savo augintinį ir už tai padoriai susimokėti. Gal po dešimties metų tai bus visiškai normalu, bet dabar tai tiesiog madinga paslauga. Kita tokia madinga paslauga buvo kapų priežiūra. Prieš gerą dešimtmetį buvo madinga kažką pasamdyti, kad sutvarkytų šiukšles, nuplautų paminklus, išlygintų takelius aplink antkapį. Rudeny nubrauktų lapus, o pavasarį – peraugusias žoles. Tai buvo savotiška mada, dėl kurios galvas kraipė mūsų močiutės ir seneliai. Dabar mūsų vaikai net nesupranta, kodėl jie turėtų kiekvieną mėnesį važiuoti į senelių ar tėvų kapines, ravėti ten augančias gėles, nugrėbti takelius, kuriuos tuoj pat išmindys prie šalimai esančio kapo atvykę jų artimieji…
Niekas nesako, kad tokios paslaugos nereikalingos. Jos net labai reikalingos. Pasižiūrėkite, kiek lietuvių gyvena ir dirba užsienyje, o liko tik senjorai, kuriems nuvažiuoti į kapines yra didelis iššūkis jau nekalbant apie jų sutvarkymą. Tikrai kapų priežiūra yra labai reikalinga visiems žmonėms, net ir gyvenantiems šalia. Kodėl? Kam mokėti šimtus eurų už praktiškai… nieką?
Laikas yra brangus. Kiek laiko sugaištumėte nuvažiuoti į kitą miestą ant tėvų kapų? Paskui save temptumėte visą šeimą, tad ir jų laiką reiktų įtraukti į tą sąmatą… Kuras kainuoja, automobilis kainuoja, kelionės išlaidos tuo nesibaigia. Juk nenuvažiuosite valandėlei į kapus, o paskui grįšite 150 kilometrų atgal. Užsuksite kažkur, susitiksite su seniai matytais pažįstamais ar giminėmis. Visa tai užima begales laiko, kurio taip nenorime aukoti savo mirusiems giminaičiams.
Reikėjo tą laiką jiems skirti, kol buvo gyvi. Šis priekaištas spaudžia sąžinę, kaip tas įmantrus granitinis kapo akmuo.
Dar viena priežastis, dėl ko nenorime važiuoti prižiūrėti kapų patys – skausmas. Širdgėla ir liūdesys užplūsta vos tik pamačius artimojo kapą. Mama išėjo per anksti… Tėtis nepamatė savo trijų anūkų, kurie čia dabar pešasi, kuris uždegs žvakę. O su broliu susikivirčijome dėl visiškų mažmožių prieš tą nelemtą avariją… Matyti vietoj jų veidų gludintą akmenį gali būti sunku ne vienerius metus. Net kai atrodo, jog susitaikėme su jų netektimi. Pamatę paminklus ir jų kapus sujudiname tą kartėlį, kuris dažniausiai būna nusėdęs mūsų širdies gelmėje. Nieko nuostabaus, kad grįžę po tokių vizitų į kapines dar ilgai negalime emociškai atsigauti ir nurimti.
Nusamdę kapų priežiūros įmonę Monumentas.lt, dažnai išvengiame tokių jausmingų susitikimų su savo mirusiais giminaičiais. Žinome, kad kapų priežiūra bus atlikta gerai, ir neteks raudonuoti dėl švaros ar tvarkos aplink kapą.
Kažkada madinga paslauga tapo kasdienine.
